Vienas iš režisieriaus Christopherio Nolano repertuaro bruožų yra nelinijinis istorijos pateikimas šokinėjant tarp laiko juostų, tad keista, kad jam prireikė net dvidešimt metų režisavimo karjeros, kad galų gale susuktų filmą, kurio pagrindinė idėja yra laiko juostos laužymas. „Tenet“ pagaliau atkeliavo į kino teatrus ir su savimi atsineša didelio biudžeto pramogą bei originalų konceptą. Šiuo tuščiu metu kino rinkoje tai yra grynas šviežio oro gūsis.

Siužetas
Kadangi viena iš pagrindinių filmo atidėliojimo priežasčių buvo siužeto užslėpimas ir trailer‘iai taip pat sėkmingai neatskleidė kas jame dedasi, tai apie jį šnekėti čia nėra priežasties. Reikia žinoti tiek, kad pagrindinis „Tenet“ kabliukas yra invertuoti objektai – iš ateities atkeliavę daiktai, judantys prieš laiko tėkmę. Filmo pradžioje esanti veikėja demonstruoja pavyzdį su kulka, kuri pati atskrenda jai į ranką, jei ji ketino tą kulką numesti. Po labai trumpos diskusijos apie pasekmę prieš efektą ir laisvą pasirinkimą, veikėja pabaigoje pasako: „Geriau nemėgink to suprasti“. Aukso vertės žodžiai.

Filmas
Prieš kelis metus Nolanas buvo vienas iš kandidatų režisuoti naują Džeimso Bondo filmą. Na, dabar jam to daryti nebereikia – „Tenet“ yra jo didelio biudžeto šnipų trileris, kuriame persipina mokslinė fantastika. Aštriu kostiumu bei užtildytu pistoletu apginkluotas protagonistas (toks paslaptingas, kad net vardas jam nėra duotas) teleportuojasi po įvairias pasaulio šalis, naudoja kodinius žodžius, atlieka kruopščiai suplanuotas misijas ir turi išgelbėti pasaulį nuo pikto rusų oligarcho.

Teoriškai, atmetus visą mokslinės fantastikos elementą, siužetas yra gan smagus ir puikiai tiktų Džeimsui Bondui, tačiau Nolano filmų smagiais nepavadinsi. Viena iš jo silpnybių yra dialogų rašymas bei šaltas jų pateikimas ir tai yra labai akivaizdu šiame filme. Informacija duodama labai sausai, o dialogai yra karpomi itin greitai, toks įspūdis, jog filmas kažkur siaubingai skuba, nors jo trukmė dvi su puse valandos. Net kai viena iš veikėjų atskleidžia savo motyvacijas, kurios vėliau taps emociniu istorijos branduoliu, jų pateikimas yra toks šaltas ir skubotas, kad sunku kažkaip reaguoti į jos situaciją. Ta pati problema galioja ir veiksmo scenoms ar apiplėšimams, kurių pasiruošimui bei pristatymui irgi yra skiriamos kelios minutės. Kai veiksmas juda į priekį, tokie akivaizdūs dalykai kaip apiplėšimo tikslas, jo nauda veikėjams ar ką jie apiplėšinėja, taip ir lieka visiškai neaiškūs. Jau pačioje pradžioje „Tenet“ yra sunkiai sugaudomas dėl didelio informacijos kiekio ir staigaus jos išdalinimo.

Bet čia dar niekis palyginus su tuo, kas dedasi antroje filmo pusėje. Pristatytas atvirkštinio judėjimo laike konceptas, retkarčiais pasirodantis pirmąją valandą, sugrįžta su trenksmu. Kuo toliau, tuo labiau reikalai tampa painesni ir atitinkamai siužetas pradeda vartytis kilpomis ir rištis mazgais, ko ir buvo galima tikėtis iš Nolano filmo apie nestabilią laiko juostą. Jokių abejonių, kad režisierius tikisi, jog žiūrovai sugrįš į „Tenet“ dar vienai peržiūrai ar keturioms, kad išnarpliotų tą siužetą, tačiau vertinant tą pačią pirmą ir šviežiausią įspūdį, kyla klausimas ar šįkart režisierius nebus prisižaidęs per daug.

Dar viena jo silpnybė – didžiuliai informacijos krūviai netinkamu laiku ir vietoj – yra paryškinama šiame filme. Nolanas labiau nusiteikęs susitelkti ties plačiomis ir abstrakčiomis idėjomis, tuo tarpu visiškai pamiršdamas apie smulkias, bet svarbias detales, kurios paverstų filmą suprantamesniu. Veikėjai praleidžia per daug laiko mėgindami paaiškinti šituos laiko žaidimus iš mokslinės pusės ir pasakodami apie paradoksus, fizikos teorijas, ryšį tarp praeities bei ateities ir taip toliau, bet niekas nesiteikia aiškiai pranešti koks kitos veiksmo scenos tikslas, kaip jis bus pasiektas ar dėl kokios priežasties jie ten išvis dalyvauja. Todėl šiam filmui trūksta ne tik emocinio prisirišimo prie veikėjų, bet ir paprasčiausio siužeto supratimo.

Bet gana apie tas silpnybes. Viena iš Nolano stiprybių yra ta, kad jo filmai kaip vizualiniai reginiai ir pramogos yra sunkiai perkopiami. Ir „Tenet“ tikrai nėra išimtis. Režisierius yra žinomas kaip kompiuterinių efektų ir žalio ekrano nemėgėjas, tad didelio masto susišaudymai bei brangūs kaskadiniai triukai žiūrisi kur kas geriau. Tačiau įmetus tą atvirkštinio laiko prieskonį, „Tenet“ tampa tikrai unikaliu ir nepakartojamu reginiu, kuomet toje pačioje scenoje laikas teka į priekį, atgal ir į šonus. Net jei veiksmo scenose iš istorijos pusės nėra aišku kas vyksta, prieš akis vykstanti vizualinė magija bei ją palaikantis kėdes drebinantis garso takelis taip pakeri, kad tuo metu tai nėra svarbu. Be jokios abejonės, „Tenet“ yra skirtas kino teatrams, kur galima pilnai patirti šį beprotišką nuotykį.

Pabaigai, trumpai apie veikėjus. Jie nėra tiksliai apibrėžti ir labiau jaučiasi kaip siužeto varomosios dalys nei normalūs žmonės. Atrodo, paprastas asmuo sugebėtų parodyti kažkokią nuostabą sužinodamas, kad nestabilus laikas iš tikrųjų egzistuoja, tačiau šio filmo veikėjai labai lengvai sutinka su viskuo, ką siužetas jiems meta. Bet kokiu atveju, aukšto lygio aktoriai vis tiek prideda charakterio. Johnas Davidas Washingtonas vaikšto per scenas su Bondišku pasitikėjimu ir aštriu liežuviu, o jam talkinantis Robertas Pattinsonas savo tuštokam veikėjui įskiepija linksmos charizmos. Stipriausią vaidybą suteikia Elizabeth Debicki kaip prieš savo valią laikoma žmona ir nors jos istorija turėtų būti tas emocinis branduolys, filmas tam neduoda reikiamo dėmesio. Galų gale, labiausiai nenusisekė aktoriui Kenneth Branagh, kurio komiškai blogas rusas yra skirtas visiškai kitokiam filmui ir gauna pačias blogiausias dialogų eilutes.

Išvada
Po paskutinių dviejų filmų „Tarp Žvaigždžių“ (angl. „Interstellar“) bei „Diunkerkas“ (angl. „Dunkirk“), „Tenet“ jaučiasi labiau standartiškas Nolano filmas su aiškiai matomomis stiprybėmis bei silpnybėmis. Net jei režisierius persistengia painiodamas tą siužetą ir kraudamas mokslinę informaciją per veikėjus, jis vis tiek pateikia šviežią, išradingai išnaudotą atvirkštinio laiko idėją bei akis prikaustančią kino pramogą, kurią režisieriaus gerbėjai norės aplankyti ne vieną kartą.