Režisierius Ric’as Roman’as Waugh’as mums pristato trečiąją slaptųjų tarnybų agento Maiko Beningo istorijos dalį – „Angelo apgultis“ (orig. „Angel Has Fallen“) – šitaip istoriją paversdamas į trilogiją be užbaigtumo užuominų. Pirmoji dalis „Olimpo Apgultis“ (orig. „Olympus Has Fallen“) 2013 metais pastatyta veiksmo filmų genijaus Antoine’o Fuqua, o antroji dalis „Londono Apgultis“ (orig. „London Has Fallen“) 2016 metais pristatyta režisieriaus Babak‘o Najafi.
Šioje dalyje Maikas Beningas (akt. Gerard‘as Butler‘is) yra vėl pastatomas į pagrindinę JAV Prezidento saugumo gynybinę grandį, tik šį kartą jis yra pakišamas kaip pagrindinis įtariamasis į jo pasikėsinimą ir yra priverstas bėgti, procese stengdamasis išsiaiškinti, kas jį taip smarkiai diskreditavo.
Siužeto detalės
Nors visos trys dalys ir buvo statytos skirtingų režisierių, tačiau panašu, jog ši istorija jau turi, pavadinkime, kanonizuotą siužeto plėtotę. Kitaip tariant, čia paimtos ir sudėtos tipiškiausios Holivudo veiksmo filmų istorinės dekoracijos ir energetikos, viskas gerai supurtoma, ir voila! Veiksmo filmų trilogija.
Jeigu žiūrint atidžiau, tai šiame siužete, atrodo, nelabai toli tenueita nuo tų konvejerinių 90-tųjų amerikiečių veiksmo filmų: grėsmė aukščiausiai politinei figūrai, alfa herojus su makabriškais žudymo įgūdžiais, kulkomis užmarinuota veiksmo juosta… ir viskas užliejama sodriu „Jūs nenorite pyktis su Amerika!” glajumi. Būtent taip aš jaučiausi žiūrėdamas šį filmą savo žvairomis rytų europiečio akimis. Ir svarbiausia, jog negalėjau nusikratyti to jausmo. Yra galybės amerikiečių filmų, kurie savo siužetu yra gardžiai valgomi ir suvalgomi. Kitaip tariant – jie labai universalūs ir prigyjantys įvairių šalių kultūriniuose vitražuose. Tačiau šis filmas pasirodė, jog jam tiesiog neturėtų būti nelemta išeiti toliau amerikietiškų auditorijų. Na, bet pinigai yra pinigai.
O jeigu jau atsitiko, kad nusimato smalsumo vedinas šio filmo seansas – turiu pripažinti, kaip ten bebūtų, šis filmas yra žiūrimas. Kaip triloginė istorijos dalis, kuri kurpiama ant tos pačios siužetinės verpstės (aka gali nusirašyti mano namų darbus, tik šį tą pakeisk) – ji realizuota pakankamai pakenčiamu tonu: taip, čia yra veiksmo (duh), šiek tiek humoro, permatomo siužeto, Gerard‘o Butler‘io auros – ir taip gaunamas sekmadienio vakaro filmas per LNK. Bet ar verta už jį mokėti šių dienų kosmines kino bilietų kainas? Manau, kad tikrai ne.
Techninės detalės
Tai sekcija, kurią nežinau ar verta pritempinėti prie viršutinės apžvalgos. Kita vertus, čia nelabai ir yra ką pritempinėti. Čia nebuvo išradinėjamas dviratis, tačiau ir originalu sekėsi važiuoti tik pusėtinai irgi. Tiek montažas, tiek operatoriaus komanda čia tiesiog… yra. Tai kaip ir tiek.
Reziumuojant…
Tai filmas, ar visa trilogija, kurią vargu ar dar kartą gyvenime žiūrėsiu, nebent labai nedėkingomis aplinkybėmis (kaip kad susižaloti smegenis tiek, kad pradėčiau žiūrėti LNK ar susirasčiau merginą, kuri iškeistų „Notebook“ į „Angel has fallen“… nors kas liečia merginą, jaučiu greičiau atsitiks LNK scenarijus) – tai kokčiai amerikietiškos politikos persunktas veikalas, kuris amerikietiškai mindžikuoja ant amerikietiškų nuoskaudų su amerikietišku mentalitetu… Na supratote. Kitaip tariant, Amerika. Bet jeigu šios politinės užkardos Jums ne problema, ir filmą renkatės pagal skraidančių kulkų greitis*kiekis santykį – neturiu argumentų Jūsų atbaidyti nuo šio filmo.