Ar jums patinka istorija? Ar jums patinka stiprios pagrindinės veikėjos? Galų gale, ar jums patinka įsivaizduoti, kaip atrodytų serialas „Kortų namelis“(angl. „House of Cards“), jeigu jo veiksmas vyktų viduramžiuose? Na, tuomet „Marija, Škotijos karalienė“ jau laukia jūsų!
Taip, šis filmas yra nuostabus kokteilis istorijos ir politikos gerbėjams. Istorija pasakoja apie Marijos, Škotijos karalienės(kurią tiesiog PUIKIAI vaidina Saoirse Ronan) gyvenimą, nuo jos grįžimo į sostą iš Prancūzijos kai jai buvo 18-ika, iki pat mirties. Daugiausiai dėmesio teikta jos santykiams su artimiausiais žmonėmis bei su savo pussesere Elžbieta I-ąja. Na, ir žinoma, politinėms intrigoms. Kaip jau minėjau, jeigu esate serialo „Kortų namelis“ gerbėjas, tai „Marija“ turėtų patikti – čia nuolat kažkas bando uzurpuoti sostą, daryti įtaką vienam ar kitam valdovui, ir kitaip užsukti politines intrigas, tad atsipalaiduoti praktiškai nėra kada. Nuolat besikeičiantys samokslai prieš Elžbietą, potencialaus vyro dėl geros politinės santuokos išsirinkimas ir panašūs dalykai yra tai, kas tikrai kelia filmo kokybę aukštyn.
Dar viena savybė, dėl kurios juosta pritrauks žiūrovų – tai vienas įdomiausių Britanijos istorijos etapų. Man asmeniškai istorija patinka, tad tikrai buvo įdomu žiūrėti, tačiau šiek tiek daugiau pasiskaitęs sužinojau, kad buvo keletas didesnių istorinių neatitikimų – pavyzdžiui, faktas, kad tikrovėje Marija ir Elžbieta niekada nebuvo susitikusios, ar kad tarp Elžbietos patarėjų juodaodžio niekada nebuvo. Ir nors yra LABAI abejotinų šaltinių, kurie VOS užsimena apie galimą Marijos vyro homoseksualumą, tačiau čia jis buvo labai išplėtotas ir vargiai atitinka tai, kas buvo iš tikrųjų. Vėlgi, man istorija patinka, bet ne tiek, kad keletas neatitikimų mane erzintų, tad ramiai užmerkiau jiems akį. Tačiau jeigu esate tikras istorijos gurmanas, tai netikslumai tikrai gali jums nepatikti, ir pradėsite į filmą žiūrėti kaip į romantinę dramą labiau negu kaip į istorinę. O tai jau negerai.
O didžiausias minusas – istorjios struktūrizavimas. Kaip ir daugelyje biografinių filmų, visą žmogaus gyvenimo istoriją papasakoti yra labai sunku. Ir čia viskas gerai. Manau, tobuliausia yra pasiimti kažkokį žmogaus gyvenimo etapą ir jį išplėtoti, kiek tik įmanoma. Bet dažnai atsitinka taip, kad norima tų gyvenimo etapų parodyti kuo daugiau, tuomet reikia jiems skirti mažiau laiko, jie taip tampa apkarpyti ir „nedadirbti“. Arba kai kurie etapai yra tiesiog praleidžiami be jokio paaiškinimo. Jeigu eidamas žiūrėti biografinio filmo viską apie tą žmogų jau žinai, tai kaip ir nieko tokio, šuolius istorijoje supranti. Tačiau jei eini žiūrėti žinodamas nedaug ir tikėdamasis gauti kuo daugiau naujos informacijos, tai toks šokinėjimas tarp etapų tik kelia sumaištį galvoje ir susierzinimą nesuprantat, kodėl štai staiga istorijoje buvo tiesiog padarytas 5-erių metų šuolis ir kas gi per jį įvyko. Na, bet gal čia tik man taip. Šis fenomenas pasitaiko tikrai labai daug biografinių filmų, ir galbūt to išvengti yra labai sunku, tad tiek to. Palieku jums spręsti, kaip labiau patinka.
Pabaigai noriu parašyti apie du be jokios abejonės geriausius dalykus „Marijoje“. Tai kinematografija ir vaidyba. Nežinau, ar teko girdėti frazę „every frame is a painting“(liet. „Kiekvienas kadras yra paveikslas“), bet šiam filmui drąsiai galima ją pritaikyti. Nuostabūs, kruopščiai sustatyti kadrai ir puikus spalvų žaidimas čia yra tiesiog saldainis akims. O aktoriai.. ypač Saoirse Ronan ir Elžbietą vaidinusi Margot Robbie. Absoliučiai nuostabu, Ronan tikrai nusipelno dar vienos Oskaro nominacijos, kurių, beje, jau turi tris. O jai tik 24-eri! Manau, jos dar laukia daug puikių vaidmenų, o mūsų laukia dar geresni jos pasirodymai. Saoirse Ronan gerbėju esu jau nuo „Boružėlės“(angl. „Lady Bird“), ir dabar ją dievinu dar labiau. Margot Robbie ir kiti aktoriai taip pat pasistengė, tad čia negalima reikšti jokių priekaištų.
Šia linksmesne nata(ne taip, kaip filmas) ir užbaigsiu. Apibendrinant – nuostabi vaidyba, tačiau prastai sudėliota istorija. Jūsų akys raibs nuo vaizdų, bet, jei esate istorikas, geriau jau užsimerkti istoriniams netikslumams. Savi pliusai, savi minusai, bet galų gale – rekomenduoju. Nedažnai išvystame gražias istorines dramas, o vien dėl Saoirse Ronan „Marija, Škotijos karalienė“ gali pavergti ir jūsų širdis.