Superherojai tapo bene kasdienybe didžiuosiuose kino ekranuose. Ir tikrai nenuostabu, kad sulaukiame vis naujo superherojų filmo bent kartą į mėnesį. Būna laikotarpių, kad kino studijos „Marvel“ ir „DC“ savo filmus leidžia vieną po kito, ir per du mėnesius gauname net tris filmus. Natūralu, kad tokia gausa istorijų gali pamažu imti atsibosti. Todėl kino kūrėjai vis bando atrasti naują formulę, pateikdami vis įvairesnius herojus. Naujasis „DC“ filmas „Shazam!“ žada būtent tai.
Bilis Batsonas – gerai Filadelfijos gatves žinantis našlaitis, niekur nerandantis namų. Vienintelis jo tikslas – surasti prarastą mamą. Dėl šio tikslo, nenorėdamas jokios netikros šeimos, ilgai pas globėjus jis neapsistoja. Iki tol, kol nepakliūva pas vieną šeimą, globojančią ir daugiau panašios lemties vaikų. Tačiau Bilis nėra įprastas vaikas. Netikėtai jam suteikiamos supergalios, leidžiančios žaibu pasiversti suaugusiu superherojumi. Tačiau su naujomis galiomis Bilio gyvenime atsiranda ir naujos bėdos.
Prieš pradedant dėstyti reiktų nubrėžti vieną liniją – Christopherio Nolano režisuotą „Tamsos riterio“ trilogiją laikau atskirais filmais, nepriklausančiais „DC“ visatai, nors jie ir eina po vienu logotipu. Ir pradedant nuo čia – „Shazam!“ yra geriausias „DC“ filmas per visą jų istoriją.
O dabar galima šiek tiek pasiplėtoti. Pirmiausia, tai net labai keista, jog studija tokiam smagiam ir netgi šviesiam filmui režisuoti kreipėsi į siaubo filmų režisierių. Iki šiol Davidas F. Sandbergas kūrė tik siaubo juostas, o jų tarpe buvo „Išjunk šviesą“ ir „Anabelė 2“. Nepaisant to, kaip jau akivaizdu, toks sprendimas pasiteisino su kaupu.
Kalbant apie patį veikėją – jo atsiradimo istorija filme yra smarkiai pakitusi nuo originaliosios, pasakotos komiksuose. Bet mums, kurie su Kapitono Marvel (taip taip, būtent taip jis vadinosi anksčiau) istorija nėra susipažinę, nėra didelio skirtumo. Gal net ir gerai, kad visiems gerai jau pažįstama našlaičio istorija yra papasakojama kiek kitokiu kampu. Tai savotiškai suteikia herojui judesio ir visai kitokius motyvus. Originaliai Bilio tėvai yra archeologai, kuriuos per vieną kasinėjimo misiją nužudo juos išdavęs pažįstamas, vėliau tampantis blogiečiu. Girdėta, ar ne? Tada vaikėzas auga gatvėje, o jį veda keršto troškimas. Tuo tarpu šiame filme yra visiškai kitaip. Kaip – sužinosite pamatę filmą.
Filme yra tiek daug dalykų, kuriuos norisi apšnekėti, tiek daug papasakoti. Blogiausia tai, jog tai padarius dings visas malonumas jį žiūrėti. Tai yra vienas esminių šio filmų netikėtumų – studija filmo anonsais praktiškai nieko neparodė. Shazamas atrodo toks generinis herojus, kad tai net gali atmušti nuo ėjimo į filmą. Bet eikite, nes būsite labai maloniai nustebinti. Visos geriausios filmo vietos yra būtent filme, o ne reklaminiuose anonsuose ir už tai galima paploti. Kalbant apie plojimą – retai būna, kad Lietuvoje kino salėje žmonės plotų ir rodytų emocijas. Tuo tarpu čia – visa salė leipo juokais ir nuolat plojo dėl kokio nors veiksmo ar labai gudriai įsukto juokelio.
Humoras yra vienas pagrindinių „Shazam!“ išskirtinumo bruožų. Privedant prie to, filmas yra lyg gaivaus vėjo gūsis visame superherojų uragane. Čia dominuoja iki smulkmenų apgalvoti sąmojai, juokeliai, situacijos. Viskas rodoma per dar neregėtą prizmę – kaip elgiasi superherojus, kuris iš tiesų yra vaikas? Kaip vaikui reikia jaustis suaugusio kūne? Ką pirmiausia daro vaikas, tapęs nesunaikinamu suaugusiuoju? Pabandykite įsivaizduoti jei jūs, būdami 14 metų, staiga galėtumėte trankytis žaibais, skraidyti ar pirkti alų? Viskas šiame filme yra gerai, tačiau humoro kokybė yra pačiam aukščiausiame lygyje.
Vienas dalykas „Shazam!“ visgi užkliuvo. Na, gal du. Pirmiausia, tai kiek absurdiškas kostiumas. Jis labai jau animacinis. Toks, kokio nebuvo net komiksuose. Tiesa, reiktų paminėti jog ne vieną ir ne du kartus paties filmo veikėjai iš to juokėsi. Kitas – specialiaisiais efektais atkurtos septynios mirtinos nuodėmės. Gal būtent su šia vieta kūrėjai ir prasileido vieną į galvą. Visos jos atrodė… keistokai. Gal net priminė kažką panašaus į „Doomsday“ iš Supermeno filmo. Šiaip jau gana silpnas vizualizavimas, bet prieš tai galima užmerkti akis. Kaip ir prieš pačius kostiumus, kuriuos matome filmo eigoje. Visa kita – yra puiku. Tiek nufilmuota, tiek sumontuota ir pagrąžinta efektais. Tai yra tikras veiksmo grynuolis, kuriame netrūksta ir geros, nuotaiką papildančios ir peržiūros efektą sustiprinančios muzikos.
Beje, trumpas paminėjimas – filmas yra susietas su visa „DC“ visata. Taigi, ne kartą filme pamatysime simbolių, susijusių su anksčiau matytais šios visatos superherojais. Bet viskas yra parodyta taip gerai, kad neerzina ir neatrodo brukama per prievartą. Puikus sąsajų rinkinukas, kuris sugeba labai smarkiai prajuokinti net paskutinę filmo sekundę.
Bene geriausias dalykas visame filme yra aktorius Zachary Levi. Šis aktorius mane žavėjo dar nuo serialo „Čakas“ laikų, todėl buvau tikras, kad lengvai kvailą ir juokingą superherojų jis įkūnys tobulai. Ir jis tai padarė be jokių priekaištų. Jis „DC“ visatoje prilygsta Chrisui Prattui „Marvel“ filmuose. Be jokios abejonės, jam puikiai talkina ir Bilį suvaidinęs Asheris Angelas. O kaip herojus be savo pagalbininko? Turbūt antras juokingiausias filmo aktorius – Jackas Dylanas Grazeris, visiems dar puikiai atpažįstamas iš filmo „Tas“. Prie visų šių gerųjų draugų reiktų paminėti ir pačią ryškiausią filmo žvaigždę. Arba bent, geriausiai žinomą aktorių. Tai vienas puikiausių šių laikų antagonistų įkūnytojas Markas Strongas, kuris yra tiesiog gimęs būti blogiečiu. Ir čia jis pasirodė ne ką prasčiau, suvaidinęs vieną pagrindinių Shazamo priešininkų Dakatarą Sivaną.
„Shazam!“ yra geriausias kada nors sukurtas „DC“ filmas. Jis šviežias, naujoviškas, nesivadovauja jau nugludintomis žanro klišėmis. Žvilgsnis į vaiką superherojaus kailyje yra tai, ko dar nematėme, bet mums to tikrai reikėjo. Stiprus nuotaikos užtaisas su daugybe veiksmo scenų, gerai parašyta herojaus evoliucijos linija, puikiai suvaidintais personažais ir nepriekaištingu humoru. Tai toks „DC“ darbas, kuris gali drąsiai konkuruoti su geriausiais „Marvel“ filmais.