Kalėdiniu laikotarpiu mus visus aplanko noras žiūrėti filmus, kurie atspindi būtent šį laikotarpį. Ir nesvarbu, kad tą filmą mes jau esame matę šimtus kartų. Dažniausiai tie filmai nebūna kažkokie ypatingi, neturi įspūdingų vaidybinių elementų, kažkokio mistiškai gero garso takelio, ar labai gilios sukrečiančios istorijos. Bet būtent šie filmai turi savyje tai, ko neturi jokie kiti kino projektai – tą gėrį ir magiją, kuria alsuoja didžiausios metų šventės. Ir turbūt dėl to kiekvienas metais sulaukiame vieno ar kito Kalėdoms skirto filmo. O kur geriau pajusime magiją, jei ne kino teatre? Naujausias šį malonumą suteikiantis darbas – „Sukeisti Kalėdų seneliai“.
Ponas Andersonas – dailidė, su visa savo šeima gyvenantis Norvegijos kalnuose. Šv. Kalėdos jam – didžiausias gyvenimo džiaugsmas, kurį jis bando įskiepyti ir savo vaikams. Norėdamas parodyti švenčių džiaugsmą, p. Andersonas nuolat persirengia Kalėdų seneliu ir vaikams pasakoja įvairias šventines istorijas, nors jo žmona nėra itin tuo patenkinta. Vieną dieną, laimingo atsitiktinumo metu p. Andersonas netikėtai sutinka… Kalėdų senelį! Po apsilankymo magiškuose Kalėdų senelio namuose, vyras sutinka šelmiškai avantiūrai – apsikeisti vietomis su Kalėdų seneliu. Jis lieka magijos ir stebuklų kupinuose namuose, o Kalėdų senelis keliauja į jo šeimą ir bando visus iki vieno įtikinti, jog šventiškas stebuklas yra tikras ir gyvena visų mūsų širdyse.
Filmo istorija mus nukelia penkis dešimtmečius atgal, kai viskas dar buvo paprasčiau, namų ūkis įprastas, nėra plokščiaekranių televizorių ar mobiliųjų telefonų, visi gyvena Kalėdų stebuklo laukimu. Na, išskyrus Andersono šeimyną. Filme rodoma, kaip pagrindinis veikėjas stengiasi priminti švenčių dvasią, o jo šeima yra gana skeptiška. Tuo tarpu, turbūt bene pirmą kartą filmų istorijoje, galime išvysti kitą pusę – Kalėdų senelio namus. Ir tai, kaip jie irgi sąlyginai paprastai gyvena. Kaip jų gyvenimas taip pat nėra stebuklas, nes Kalėdų senelio namuose būtent Kalėdos ir nėra švenčiamos. Nes… Vyras per šventes visuomet dirba. Tai savotiška alegorija į dabartinį mūsų gyvenimą, kuomet mes, užsikasę darbais, neberandame laiko džiaugtis tuo, kas yra gražu, paprasta ir turėtų suartinti visus mus.
Žmonių apsikeitimas situacijose nėra retas reiškinys kine, bet retai gauname tokias istorijas, kuriose viena pusė puikiai tą supranta. Nepaisant to, kurioziškų situacijų čia netrūksta, todėl ir nuotaikos palaikymui juokų čia apstu. Ko dar čia yra – tai nuoširdžių pokalbių ir kokybiško, skandinaviško humoro. Gana trumpas, vos 70 minučių trunkantis filmas sugeba įtraukti nuo pat pirmų minučių, todėl nesijauti iššvaistęs nė trupučio laiko. O po seanso išeini šiek tiek geresnis.
Vizualiai filmas atrodo puikiai. Iškart galime suprasti, jog esame Norvegijoje. Ten, kur daug sniego, šalta ir tikrai egzistuoja Kalėdų senelis. Nes kur kitur jis bus, jei ne didžiausiuose sniegynuose. Fone skambanti skandinaviška muzika yra ne ką prasčiau prie techninės pusės prisidedantis pliusas. Labai puikiai atkuriama juostos atmosfera, kostiumai, leidžia tik dar lengviau įsigilinti į pasakojamą įstoriją.
Prie viso to, galima pasidžiaugti ir retai kokybišku dubliažu. Animacija yra viena, tačiau sudubliuoti vaidybinius filmus dažnai būna didelis iššūkis. Mes matome tikrus žmones ir visai kitus iš jų lūpų išlendančius žodžius, nei kad girdime. O čia – net ir matant kitaip judančias lūpas, viskas atrodo beveik natūraliai. Bent jau tiek, kad tikrai neerzina ir netrukdo žiūrėti pačios magiškos istorijos.
„Sukeisti Kalėdų seneliai“ yra puikus Kalėdų filmo pavyzdys. Tai šilta, jauki istorija, su daug pamokymų ir lengvu, magišku pasakojimu. Tai toks filmas, kurį jau greitai galėsime kasmet žiūrėti per šv. Kalėdas ir džiaugtis jos nešama žinia. Žavūs veikėjai, neįpareigojantis peržiūros laikas ir gražus pasakojimas leis trumpai pasinerti į tikrą žiemišką pasakojimą, leidžiantį pasijuokti ir ramiai šypsotis.