„Vaiduoklių istorijos“ (angl. „Ghost Stories) yra britų siaubo filmas, kuris buvo paremtas spektakliu tokiu pačiu pavadinimu. Visi spektaklio aktoriai sugrįžta į filmą, o jo kūrėjai režisavo ir parašė šią adaptaciją. Spektaklis susižėrė daugelį apdovanojimų, todėl smagu pažiūrėti, kaip kūrėjams pavyko spektaklį perkelti į didįjį ekraną.
Siužetas
Profesorius Filipas Goldmanas yra laidos, kurios tikslas – paneigti paranormalius įvykius, kūrėjas ir vedėjas. Jo darbą įkvėpė seniau tokią pat laidą kūręs vyras. Prieš savo mirtį jis perdavė profesoriui Goldmanui tris bylas, kurių jis pats nesugebėjo paneigti. Goldmanas keliauja pas tris žmones išklausyti jų istorijų ir išsiaiškinti, ar paranormalūs įvykiai iš tikrųjų egzistuoja.
Scenarijus
Net jeigu pamatytum šį filmą nieko apie jį nežinodamas, greitai tampa aišku, kad tai, ką matai ekrane, yra paremta spektakliu. Visos trys istorijos vyksta iš eilės, jos yra atskirtos titulinėmis kortelėmis ir veiksmas visada vyksta vienoje vietoje. Struktūra labai paprasta: pristatymas, dialogas su istoriją išgyvenusiu asmeniu, scenarijaus atkūrimas ir viskas kartojasi tris kartus. Viskas labai paprasta ir istorijos yra susietos viena su kita tik vizualinėmis detalėmis. Filmo personažai nėra labai išplėtoti, svarbesniais momentais pateikiamos jų istorijos ir apie juos asmeniškai yra duodamos tik kelios detalės ir faktai.
Siaubo žanras
Didžiausia šio filmo stiprybė yra tai, kad jis puikiai žino visus savo žanro triukus ir tikisi, kad žiūrovas juos taip pat supranta. Šioje juostoje išvysite matytus triukus kaip žaidimus su šviesa, garsais, muzika, scenos specialiai filmuojamos taip, kad būtų daug laisvos vietos už personažų ir daugelis kitų visiems matytų dalykų. Įdomioji dalis yra ta, kad kai žiūrovas žino šiuos triukus, filmo kūrėjai dažnai sulaužo šias taisykles ir neparodo baisaus epizodo arba nutraukia sceną įdomiu būdu. Aišku, filme kartais šios scenos yra akivaizdžiai sužaidžiamos, tai padeda filmui likti nenuspėjamam savo baisiais epizodais.
Tas pats triukas
Filmo didžiausia problema yra jo struktūra, visos trys istorijos iš savo pagrindų yra tokios pačios: Personažas yra vienas namuose/mašinoje/budėjimo kabinoje, pradeda sklisti keisti garsai ir galbūt apsireiškia vaiduokliai. Kai prasideda trečioji istorija, norisi, kad struktūra būtų kitokia, tačiau nors viskas buvo atlikta gerai, aš tą jau buvau matęs. Dar viena problema yra tai, kad prieš istorijų atkartojimą įvyksta interviu su žmogumi, kuris ją išgyveno, todėl mes kaip žiūrovai jau žinome, kad personažas išgyvens. Turbūt didžiausia šio filmo problema, kad jis iš panašių istorijų išsiskiria tik savo technine kokybe ir aktorių pasirodymais, šio filmo struktūra yra tokia pat kaip „Trick ‘r Treat“, „V/H/S“ ar kiti panašūs filmai, o pabaiga yra tiesiogiai nukopijuota iš filmo „Pasilik“ (angl. „Stay“) ar vieno iš filmų, kuris įkvėpė „Pasilik“ pabaigą.
Techninė pusė
Nors filmo kūrėjai puikiai išmano šį žanrą, viena iš filmo problemų yra jo biudžetas. Kadangi filmo scenarijus nereikalauja skirtingų veiksmo vietų, viskas neatrodo labai blogai, tačiau tai tuo pačiu tampa ir problema. Iš bendro konteksto iškrenta scenos, kurios akivaizdžiai yra pridėtos, kurių nebuvo spektaklyje. Nors filmo lokacijos yra mažos ir ribotos, kinematografas Ole Bratt‘as Birkeland‘as suranda įdomių būdų, kaip skirtingai nufilmuoti veiksmo vietas, kad jos išsiskirtų viena nuo kitos. Muzika filme niekuo neišsiskiria, tačiau ypatinga yra tai, kaip ji naudojama. Užuot naudojama atmosferai kurti ar filmo tonui pakeisti, ji tampa dar viena išgąsdinimo detale, kur tyla su muzika pasitelkiamos sukelti įtampą ar išgąsdinti.
Aktoriai
Apie aktorius nebūtų daug ką pasakyti, visi atlieka normalų – gerą darbą, tačiau vienas žmogus labai išsiskyrė iš kitų. Alexas Lawtheris yra neįtikėtinas, esu šį aktorių matęs dviejuose serialuose: „The End of the F***ing World“ ir „Juodasis veidrodis“ (angl. „Black Mirror“). Abiejuose jis buvo labiausiai išsiskiriantis aktorius ir šiame filme taip irgi nutinka. Nors jo istorija trunka tik apie 20 minučių, jo personažas yra įdomiausias visame filme vien dėl jo pasirodymo. Subtilūs kūno judesiai, tinkamu laiku pristatomas humoras ir realus baimės perteikimas paverčia šį pasirodymą įsimintinu ir jo istoriją labiausiai įtraukiančia.
Galutinės mintys
„Vaiduoklių istorijos“ yra siaubo filmas, kurio stipriausia dalis yra prieš ir už kameros dirbančių žmonių talentas. Akivaizdu, kad visi aktoriai, prodiuseriai ir režisieriai yra siaubo filmų gerbėjai. Nors istorija yra matyta ir nuspėjama, šie talentai pakelia filmą virš daugumos su savo meile ir pastangomis.